lyja...vienatvės lašais,
mažais purslais
nubėga liūdesys
į miesto grindinį
kartą kelintinį
batelių tauškesys
pasiklydusiais labirintais
jausmais nesuvaidintais
kraujuojančiais širdies indais
spygliuotais hiacintais
sunokusiais ateities žibintais
pro debesį mėnulio veidas
tarsi lietsargis švinta