šiandien – tik neišreikštas jausmas,
už betoninių sienų suverstas pasaulis.
kažkur aš ten – besielis kūnas,
tampomas ir pjaunamas.

tik siluetas svetimo žmogaus
svetimame lange linguojantis.
ir tik išnykti noris visumoj
apskritų ištaškytų veidų.

aš tas, kuriam pasaulis geltonais
graublėtais pirštais moja...
aš tas nesuprastas gyvenimas,
aš tas, kuris dar stovi, dar kovoja.