Šviesos gęsta ir salė nutyla.
Tas laukimas galbūt begalinis.
Virpa pirštai suplėšantys tylą–
Žodžiai liejas iš bardo krūtinės.
Ši baladė tiktai skausmo strėlės.
Tu klausykis, klausykis pasauli,
Paukščio sužeisto virpančią trėlę,
neša aidas į dangų , į saulę.
Lūpos šnabžda, o stygos dar virpa.
Vis garsiau ir garsiau skamba, rauda.
Žino jis–taip likimo paskirta ,
bet krūtinėj kažko šitaip skauda...
Jau nutrūkus styga vis dar skamba.
Lūpos šypsos . Tik ašaros byra.
Nebebus scenos, nušviestos rampų,
Nematys jis, kaip saulė pakyla.
Ten toli dangaus paukščiai pragydo.
–Neišeik...Kažkas tyliai pasakė.
Benai,plaukiam gi, plaukiam į Nidą.
Vietoj atsako smilko tik žvakė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-12-02 19:48:18
pritariu Taurijai.skaudžiai šviesus, apgaubtas gėriu ir dvasingumu.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-02 17:59:57
...lenkiu galvą... Ačiū, Janina.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-02 17:53:34
Nuoširdus gražaus žmogaus atminimas.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-02 17:15:47
Esu nelinkus komentuoti meno kūrinių, bet perskaičius tokį darbą sunku nutylėti. Atrodo lyg būtumėte pažinojusi Vytautą Kernagį, arba esate jo didžiausia gerbėja. Paprasti žodžiai ir didelis skausmas. Sveikinu su kūrybine sėkme.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-12-02 14:36:32
Labai atsakinga tema. Gal ir pavyko...?
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-12-02 12:53:23
Patiko.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-02 11:37:13
Na taip. Na bet ką JUMS visa tai reiškia? Man šiek tiek priminė šiuolaikinius laidotuvių romansaus...