Santrauka:
Čia - poezijos posmuose gieda // mano paukščiai iš mano žiemos.
O Jūs mano pipirai,
Pipirėliai žali,
Nieks prie užkandžio neima jūsų.
Sniegas guli ant mano galvos,
Kad gražu net matyti.
Ogi jūs vis tokie,
O pipirai,
Pipirėlai žali,
Net nežinot,
Kaip paukščiui sunku žiemoje,
O žmogui – labiau.
Betgi zylės - į žiemą, į žiemą...
Argi ne?
Čia - poezijos posmuose gieda
Mano paukščiai
Iš mano žiemos.
Nesakau, kad juos Dzievas išgirsta,
Bet dzievulį girdžiu
Ir per juos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-12-01 20:09:50
nuoširdus, liaudiškas , gerai
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-12-01 15:02:18
Tiesiog miela. Dar tiek paukščiu liko Lietuvoje ir mūsų širdyse jie plazda...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-01 08:33:18
...sniegas guli ant mano galvos...., paukščiai iš mano žiemos...puikumėlis, minčių skaidra...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 08:00:04
Tarmiškai kalbėti yra labai gražu ir sveikintina. Bet tarmės žodynas ar kokios jo formos, perkeltos į bendrinę kalbą, jau laikomos klaida. Čia reikėtų atsisakyti to mažučio dzūkavimo - visgi eilius tai bendrine kalba parašytas.
O temine srtitimi čia viskas puiku. Kaip visuomet, lygu ir prasminga.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 07:51:54
...gražiai...Puikiai. Žavingai praskriejo Tavo paukščiai iš Tavo žiemos.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 01:49:22
"gieda ... paukščiai iš mano žiemos" - puikuma.