Atsisėdi prie languoto gyvenimo stalo
Ir bandai žaisti su likimu šachmatais.
Išrikiuoji savo principus, viltis,
Nors verkia vieniša širdis.
Vardan žaidimo.
Atsirėmęs į baltą bokštą
Nematai savo juodos širdies
Ir nepasiduodi vardan ateities.
Ant šachmatų lentos susipina du gyvenimai –
Iliuzijos ir tavo pramanymai.
Tu tiki savo pergale
Ir kovoji prieš džiaugsmą, meilę ir sažinę.
Brauniesi kažkur tolyn ir užsidengi ausis,
Kad neišgirstum žodžio „šachas“.
Užsimerki, kai tavo principai
Kloja tau kelią kaip lapai.
Galiausiai tavo sąžinė pastoja tau kelią,
Kai už tavęs – tik juodas karalius.
Jei nesugebėsi suprasti, kaip sukasi žaidimo ratas,
Visą likusį laiką tau aidės mintyse „matas“.
Jutta
2009-11-30 15:20:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tolimas Tadas
Sukurta: 2009-12-16 20:15:36
ir pati raiškos forma - konstatuojamas antrojo asmens veiksmas, tai nepatrauklu
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-12 20:01:05
Tema aiški, tad reikalauja šiek tiek "paslapties": metaforų/įvaizdžių žaismo....
Vartotojas (-a): Tolimas Tadas
Sukurta: 2009-12-09 20:43:08
na kam vis tos aliuzijos į gyvenimą, juk akivaizdu ir taip
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2009-12-06 20:29:27
Nei žuvis, nei mėsa. Nei poezija (nei verlibras), nei proza.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-02 21:23:44
vardan žaidimo
Anonimas
Sukurta: 2009-11-30 19:49:48
O šitą galima nebent parepuoti.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-30 18:13:50
gražios mintys , bet išdėstomos kiek perkrautai
Anonimas
Sukurta: 2009-11-30 15:29:59
Gal kiek per daug proziškas?:)