Atsisėdi prie languoto gyvenimo stalo
Ir bandai žaisti su likimu šachmatais.
Išrikiuoji savo principus, viltis,
Nors verkia vieniša širdis.
   Vardan žaidimo.

Atsirėmęs į baltą bokštą
Nematai savo juodos širdies
Ir nepasiduodi vardan ateities.

Ant šachmatų lentos susipina du gyvenimai –
Iliuzijos ir tavo pramanymai.
Tu tiki savo pergale
Ir kovoji prieš džiaugsmą, meilę ir sažinę.

Brauniesi kažkur tolyn ir užsidengi ausis,
Kad neišgirstum žodžio „šachas“.
Užsimerki, kai tavo principai
Kloja tau kelią kaip lapai.

Galiausiai tavo sąžinė pastoja tau kelią,
Kai už tavęs – tik juodas karalius.
Jei nesugebėsi suprasti, kaip sukasi žaidimo ratas,
Visą likusį laiką tau aidės mintyse „matas“.