Kai pievoje pražys pirma gėlė,
aš tau, vien tau ją dovanosiu.
Kai širdyje netilps mana giesmė–
Pirmasis būsi tu–tau ją dainuosiu.
Rytais surinkus nuo žiedų rasas
gaiviais žiedais tave, brangus, nuprausiu.
Kai vėjas man išpins ilgas kasas,
belaukdama tavęs, plaukais aš apsigaubsiu.
Kai pasakys, kad vasaros nėra–
aš šauksiu– mano vasara atėjo.
Kada tave ištiks sunki bėda,
aš būsiu pirmutinė, kas padėjo.
Aš būsiu tau ir vėjas ir daina,
aš būsiu židinio ugnis kaitrioji.
Aš būsiu tau viskuo ir visada.
Bet tu kažkur toli, toli klajoji...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 18:10:02
labai daug švelnumo ir teigiamų emocijų .. : )
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-11-30 12:01:05
Jūsų mintys,kaip visada šviesios, žodžiai tik gera linkintys.
Vartotojas (-a): Živilė
Sukurta: 2009-11-30 11:33:45
Pritariu herberai, Labai jausminga ;)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-11-30 11:24:21
Tai, kad nebėga tas brudas, neskuba:-)))))). Matyt per sena jau:-)))))).
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-30 10:34:20
Oi, ir kur tas brudas laimingasis? Aš jau seniai būčiau atbėgęs :) Gražu!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-11-30 10:17:32
Labai jausmingas.Gražiai surimuota.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-30 10:17:11
... graži svajonė...meilės lyrika.