Kai pievoje pražys pirma gėlė,
aš tau, vien tau ją dovanosiu.
Kai širdyje netilps mana giesmė–
Pirmasis būsi tu–tau ją dainuosiu.

Rytais surinkus nuo žiedų rasas
gaiviais žiedais tave, brangus, nuprausiu.
Kai vėjas man išpins ilgas kasas,
belaukdama tavęs, plaukais aš apsigaubsiu.

Kai pasakys, kad vasaros nėra–
aš šauksiu– mano vasara atėjo.
Kada tave ištiks sunki bėda,
aš būsiu pirmutinė, kas padėjo.

Aš būsiu tau ir vėjas ir daina,
aš būsiu židinio ugnis kaitrioji.
Aš būsiu tau viskuo ir visada.
Bet tu kažkur toli, toli klajoji...