Sukasi ratu virš manęs paukščiai–
jų daugybė. Jie juodi, balti.
Kylantys į dangų, krintantys iš aukščio,
Kaip švininiai lietūs, sunkūs ir šalti.
Tai kalnų ereliai, aukščio nepabūgę.
Gal maži kolibriai, žavintys spalvom.
Čia žuvėdrų pulkas, virš bangų sujudę,
Ir lakštutės čiulba nuostabiom gaidom.
Štai juodieji grifai–nešantys nelaimę,
maišos tarp balandžių nerimo šaukliai.
Vieni neša džiaugsmą , dar kiti ir baimę...
Kas gi šitie paukščiai, tu nesupratai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-29 13:56:23
Mintys, kaip paukščiai - gražus įvaizdis.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-29 13:02:28
...labai vaizdingas kūrinys. O tos mintys it paukščiai... graži alegorija. Patiko. Ačiū.