Vyt. Šavelio atminimui
Čiobrelių pieva ir dangaus atolas
Po vasaros dangum skalsiu.
Gegužė nuo pat ryto gieda solo
Jau šimtą kartų: pareisiu,
Kur baltas lyg kasnykas kelias,
Kur Nemunėlio juosta išausta,
Senon dainon įaugęs klevas žalias,
Pirmos šalnos bučiuota radasta.
Šilai, sidabro dūdom groję,
Nubrido saulės pabarin.
Jau nudainavo tolin ir artojai
Į atmintį lyg molžemį gilyn.
Bet volungė – jaunamartė gegužio –
Prieš šiltą lietų pievoj šypsos.
Galugiriu kelnes pasiraitęs gūžina
Nei tai žmogelis, nei tai kipšas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-11-28 21:04:41
Čiobrelių pieva ir dangaus atolas
Pabraidžiojau po pievą. Šviesūs vaizdai, o eiliuko pabaiga linksmai nuteikia... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-28 20:27:43
Aha, pabaiga netikėta :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-11-28 12:41:16
šiltas paveiklas ir pabaiga tokia - charakteringa, netikėta... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-28 10:44:37
Jautrus žmogaus apibūdinimas per gamtą
Anonimas
Sukurta: 2009-11-28 10:38:54
jauku : ) čiobrelių pieva..senon dainon įaugęs klevas žalias..
Anonimas
Sukurta: 2009-11-28 08:43:05
...vaizdingai. Bet volungė - jaunamartė gegužio - graži metafora. Patiko.
(bučiUota; )