Vyt. Šavelio atminimui


Čiobrelių pieva ir dangaus atolas
Po vasaros dangum skalsiu.
Gegužė nuo pat ryto gieda solo
Jau šimtą kartų: pareisiu,

Kur baltas lyg kasnykas kelias,
Kur Nemunėlio juosta išausta,
Senon dainon įaugęs klevas žalias,
Pirmos šalnos bučiuota radasta.

Šilai, sidabro dūdom groję,
Nubrido saulės pabarin.
Jau nudainavo tolin ir artojai
Į atmintį lyg molžemį gilyn.

Bet volungė – jaunamartė gegužio –
Prieš šiltą lietų pievoj šypsos.
Galugiriu kelnes pasiraitęs gūžina
Nei tai žmogelis, nei tai kipšas...