Kažkur smuikas gros tylų vakarą,
Plauks lengvi garsai, širdį guos,
Skruostu tau riedės skaidri ašara,
Širdį liūdinčią ji išduos...
Nežinau kodėl liūdna šiandien tau,
Ir todėl paguost tavęs negaliu...
Vakaras džiovins tavo ašaras,
Skruostus glostys jis vėjeliu.
Rytas gal atneš džiaugsmo valandą,
Rytą smuikas jau nebegros.
Drąsiai žvelgsi vėl tu į negandas,
Lauksi prasmingesnės dienos.
Bet dabar užlies viską muzika,
Tyliai verks su ja čia širdis,
Jausi, kaip skausmai sieloj sudega,
Ir užgimsta šviesi viltis...
Kažkur smuikas gros tylų vakarą,
Plauks lengvi garsai, širdį gels,
O ant žemės kris gaili ašara,
Tartum žiedlapis nuo obels...
Liepa
2009-11-27 00:31:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-09-19 23:13:28
Apie kokias įtakas kalbate? Šį eilėraštį parašiau būdama gal septyniolikos metų, dabar tik paredagavau iš naujo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-27 23:21:26
vaduokitės iš įtakų - kurkit savo eiles
Anonimas
Sukurta: 2009-11-27 21:11:47
Ak, kiek ašarų ir dar daugiau nutylėjimų. Deja, originalumo pasigedau.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-27 00:52:27
Ak, kaip salomėjiška! ("kažin kur smuikas skundžias lig ašarų" - S.N. "Saulėlydis")
Jausmai tikri, bet raiškai smarkiai reikia originalumo.