Kažkur smuikas gros tylų vakarą,
Plauks lengvi garsai, širdį guos,
Skruostu tau riedės skaidri ašara,
Širdį liūdinčią ji išduos...

Nežinau kodėl liūdna šiandien tau,
Ir todėl paguost tavęs negaliu...
Vakaras džiovins tavo ašaras,
Skruostus glostys jis vėjeliu.

Rytas gal atneš džiaugsmo valandą,
Rytą smuikas jau nebegros.
Drąsiai žvelgsi vėl tu į negandas,
Lauksi prasmingesnės dienos.

Bet dabar užlies viską muzika,
Tyliai verks su ja čia širdis,
Jausi, kaip skausmai  sieloj sudega,
Ir užgimsta šviesi viltis...

Kažkur smuikas gros tylų vakarą,
Plauks lengvi garsai, širdį gels,
O ant žemės kris gaili ašara,
Tartum žiedlapis nuo obels...