Vidurnakčiui žemę apgaubus tamsa
Liepsnos liežuviai ims laižyti medžius,
Griaus betoninio mūro namus.
Vieną po kitos
Žudys ir degins,
Nepaliks nė vienos
Žolelės liaunos.
Žemę dažys kruvinai
Liepsnojančios ugnies šokėjos.
Jei galėtų – šauktų žemės vaikai,
Melstų, prašytų sugįžti išėjusio vėjo,
Lietaus debesų,
Lašelių šaltų.
Viena po kitos virs pušys senolės,
Iškankintos gulės ant žemės šaltos.
Narsieji ąžuolai, kur drąsiai kovės –
Krito sudegę, išvargę ant samanų.
Bet vis vien – lūžo, traškėjo,
Nors guolis samanų minkštų.
Kvepiančios vidurvasario liepos
Neliko nepaliestos.
Ugnies liežuviai vis šoko aukštyn,
Laižė medžių viršūnes.
Senieji galiūnai krito žemys,
Lenkėsi ugniai – karalienei nakties.
Krūvos nuodėgulių,
Gęstanti liepsna,
Oras pritvinkęs liūdnų jausmų...
Giria prarasta.
saule
2009-11-26 13:56:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2009-11-27 00:27:08
Yra neblogų vaizdinių, poetinio jausmo, kalbėjimo, bet reikia dar padirbėti prie šio kūrinio, "sustyguoti". neskubėk rašyt, publikuot. gramatinių klaidų palieki.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-26 15:45:06
Žinot, kokia jūsų problema? Kartą girdėjau sakant, kad kiekvienas tikras poetas turi mokėt parašyt sonetą. Sonetas, kaip žinia, yra keturiolikos eilučių eilėraštis, du posmai ketureiliai, du trieiliai arba trys ketureiliai ir dvieilis. O jūs (taikau apskritai jauniesiems kūrėjams, ne tik desaimei) visiškai pamirštat formą ir ritmą, rimą. Nesakau, kad forma ir rimas svarbiausia, tačiau tikri ne paskutinėj vietoj. Kaip teigtų formalistai, forma ir turinys yra lygūs, forma ir yra turinys, turinys yra forma. O dabar nematau visumos, matau formą, bet teksto - ne. galbūt nepakankamai įsiskaitau, o galbūt tikrai čia trūksta esmės? Atrodo, kad išmėtyti pavieniai sakiniai, tik brūkšt brūkšt ir parašyta, o kur sąryšis tarp sakinių, kur meninės priemonės?
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-26 14:07:04
Kažkada teko gesinti didžiulius miškų gaisrus Rusijoje, siaubingas vaizdas. Va, ir sugrąžino eiliukas prisiminimus.