Čia gimsta, auga, žemę aria,
Globoja duoną ir vaikus.
Čia keikia gilią molio dirvą,
Pavasario išplaukusius takus.
Ir baras, pyksta už suartą ežią,
Už vaiko svetimo nudrėkstą obuolį.
Pasibara ir... vieną dieną gražią
Putoje apynio gramzdina sopulį.
Čionai prisimena sunkius laikus.
Daug ką prisimena – daugiau pamiršta.
Išlydi nuolat skubančius vaikus,
Į rudenį pavargsta ir... numiršta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-11-25 12:45:45
Lenkiu galvą. Subtiliai, senobiškai apipinta. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-25 12:18:05
...gyvenimas. Ratu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-25 10:45:00
...gyvenimiškai ...
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-11-25 10:02:27
gimiau ariau ir keikiau
tylėjau kai sopėjo
vien tik dėl savo vaiko
kad jam geresnio vėjo :)
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-11-25 08:55:59
toks gyvenimas