Garbieji kritikai, nespauskite manęs į puošnų rėmą,
Aš ne kompiuteris, programos, matricos savyje neturiu,
Tik užrašau mintis, kurios manyje siaučia, kelia vėją,
Ir jausmą – vaivorykštę širdies jautriausių spindulių.
Sako, kad žodžiai klusnūs formulėms, griežtoms taisyklėms,
Net skiemenų ir balsių tvarkai strofose ir sakiny
Kaip automobiliai kelių ženklams, gatvių rodyklėms.
Jei taip, tai ne eilėraštį, o tik negyvą schemą tu kuri.
Poezijos dangus – ne pupų rėtis,
Jame gausybė skirtingų žvaigždelių ir žvaigždžių –
Visai mažų, kurias sunku regėti,
Ir kelrodžių – negęstančių sparnuoto žodžio milžinų.
Vargu ar kas ir kada nors praaugti gali dar Maironį,
Pasiekt Justino Marcinkevičiaus poezijos gelmes,
Pakeisti Paulių Širvį, Vytautą Mačernį
Ar pakartot Nėries – pavasario lakštingalos – giesmes?
Gerai, kada padangėje skardena vyturiai,
Pelkynuose balsingos pempės himną gieda,
O čia, „Žalioj žolėj“, tegul čirena net žiogai,
Giliam vidurnakty teūbauja pilka pelėda.
..........................................................................
Garbieji kritikai, nespauskite manęs į puošnų rėmą.
Rašyti skroblui negrabiom eilėm nėra juk gėda?
P. S.:
Ar girdite, kaip švelniai skamba žodžiai: gėlė, rasa, motulė, saulė, ąžuolai?
Sakot, kad jie – tik senos klišės, rašeivų lūpose visai jau nusitrynę.
Aš sutinku, gal taip, bet jos auksinės. Lietuvio sielą kolei virpins šie garsai,
Tol būsime mes gyvi – gyva kalba, gyva tauta ir gerbiama valstybė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-08-17 12:01:35
Labiausiai džiaugiuosi šiuo eilėraščiu, jame, manau, ne tik daug tiesos, bet ir mano pilietinės, tautinės drąsos. Duok, Dieve, stiprybės tokiu likti ir ateityje.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-26 15:43:57
Tokia čia “yla”, kai jau seniai žinoma Titaniko konstrukcija:)
Niekada nepateisinsiu darbų, kuriuose remiamasi Didžiąja Klasika (raskit bent vieną kuriantį, negerbiantįjį pamatinio), idant `geltų` kitų autorių individualiąjam reiklumui ir pažinimui. Nesu anksčiau Jus kritikavus. Nesu ir gyrus. Iki šios dienos.
Ir dar (prašom man asmeninėse žinutėse taip save grubiai necharakterizuoti it turguje, gėda skaityti).
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-26 12:23:59
Va ir išlindo viena yla iš maišo :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-25 22:48:53
Tai tik Jūsų vertybinė nuomonė.
Ši poezija ne tik šlubuoja, bet ir visiškai neprinokus, neįsimintina šiame tekste. Kažkoks nevykęs groteskas praėjusių pažinimo dalių - nieko neradau individualaus ir esmingesnio.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-25 20:12:40
Ačiū už išsakytą savo nuomonę. Žinoma, mes ne vienodos pupos rėtyje.
Vartotojas (-a): Žilvinas
Sukurta: 2009-11-25 16:53:59
Jie Indigo vaikai, žino viską dar negimę ,tik ne viską jaučia
Anonimas
Sukurta: 2009-11-25 13:31:00
negerai, kad norint išlaikyt ritmą, daug kur tenka netaisyklingai kirčiuoti. Prieštaraučiau kai kurioms mintims. Pvz., esą niekas nepralenks Maironio. Poezija toks dalykas, kur nelenktyniaujama, kas geriau. Poetiškai gal nėra labai geras darbas, bet užtat sukelia minčių.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-25 13:28:02
Nuostabios mintys, nuostabiai.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-11-25 12:56:30
Viskas, kas natūralu ir iš širdies ir yra KŪRYBA. Ačiū, kad KURIATE. Tokia kūryba nežemiškas grožis.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-25 12:30:39
...ir toliau rašykite Širdimi, o tai yra gražiausi jausmai. Ačiū.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-11-25 12:00:54
"Jei taip - tai ne eilėraštį, o tik negyvą schemą tu kuri" - ir mano tiesa tokia: "Aš ne kompiuteris, programos, matricos savyje neturiu".
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-25 10:54:20
...visiškai su Jumis sutinku ir pritariu, nieko nėra gražiau už lakštingalos balsą, o gal jos trelę (už tai ir mane kritikavo, sako klišės), o žvaigždžių takas danguje, krintantis lietumi, o lietaus lašai, rasota žolė - sidabrine rasa, o .....
Tad, kartais žodžių kratinį, kuriam suprasti reikia laiko, bet gal mes, senieji, nebesuprantame, gal...
PUIKU.
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-11-25 10:13:24
ne pupų rėtis ne
ir ne kožnam
/anot didžvyrio - pabožnam/
prie dūšios klyksmo šlietis
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-25 08:16:48
Pritariu jums, Skroblai. Ir dar pridėčiau: aš, raidę prie raidės pakvietęs,
sklaidžiau išbalusius lapus.
ir nežinau, ar jie kam švietė
ir koks likimas jųjų bus.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-11-25 07:51:58
Šaunu. Nepakartojama...Jūs atvirai išsakėte daugumos rašančių mintis .Tik kažkodėl kiti tylėjome...Poezijos lyrika –tai jausmai, švelnūs žodžiai , o ne žodžių kratinys . Plojimai Jums :)).
Anonimas
Sukurta: 2009-11-25 04:38:38
Skroblai, Jūs nepakartojamas. Jei leisit, įsimylėsiu.