Jo buvo ilgi plaukai ir pirštai.
Priėjęs prie fortepijono,
akimis perbėgo visus
negausiai čia susirinkusius.
Pro ją žvilgsnis tarsi praslydo...
Ji sėdėjo pirmoje eilėje, iš krašto.
Apsirengusi baltai.
Laikė ką tik – šią žiemą –
pražydintą slyvos šakelę.
Skambino jis virtuoziškai.
Ne tik pirštais – kaip ir matė –
visa savo oda...
Jai.
Ji tai žinojo.
Jautė savąja.
Atsistodavo.
Santūriai šypsojosi. Linkčiojo.
Į ją nepažiūrėjo.
Nė karto.
Po koncerto – gėlės, komplimentai,
kava, autografai...
Skubėjo į savo didmiestį.
Ant automobilio kėbulo pamatė slyvos šakelę.
Paėmė. Ilgai žiūrėjo.
Žiūrėjo į sniego baltumo žiedlapius.
Paskui – į tolį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-02-19 15:40:32
visagalė muzika (ir jos laukimas...) - pražydino slyvos šakelę...
:-))
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-14 16:14:12
Valentino dienai :))))