Santrauka:
Mes tik paprasti mirtingieji...
Atleisk, už tai kas buvo vakar,
Atleisk, už šiandien ir rytojų.
Už tai, kad aš dažnai be tako
Einu lyg aklas ir kartoju
Klaidas, kurios kaip dygūs krūmai
Taip braižo širdį – neužgyja.
Už tai, kad aitrūs laužo dūmai
Vėl ašarų lietum išlyja.
Atleisk už rytą darganotą,
Tvankias dienas ir nakties vėsą,
Už karštą saulę, kandų gruodą –
Atleisk už melą ir už tiesą.
Atleisk už žodį – rimbo kirtį.
Ir jausmą – molį ir granitą.
Atleisk už drumstą upės viltį,
Už žemę slidžią ir išlytą.
Atleisk, jei dar gali, atleisk,
Už tuščią žvilgsnį, paiką mintį...
Tiktai, prašau, manęs neteisk
Ir tako niekada nemindyk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-04 16:46:33
Mirtingieji..Ir visada įmanoma tikėtis atleidimo kol plaka širdis.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2009-11-24 11:22:32
Labai gražu ir nuoširdu...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-11-24 10:49:22
Jautrus, nuoširdus atsiprašymas...Ir prašymas...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-24 09:19:25
Nuoširdžiai. Bet originalumo trūksta.:)
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-24 06:47:33
Nuoširdus iš širdies plaukiantis kalbėjimas.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-24 02:07:04
Jautrus, gražiai surimuotas, norisi patikėti.