Ar supranti, kas tai yra jausmai,
Atsiradę nekviesti ir nepastebimai?
Ar Tu žinai, kad vietos nerandu,
Kad laiko nebėra tarp valandų?
Be Tavęs.

Ar jau sakiau, kad vakaro drąsa
Išnyks tuoj pat, su rytmečio šviesa?
O aš galvosiu, kaip pamiršt Tave
Ir būdama namie, ir eidama gatve-
Vėl be Tavęs.

Ar matai, kaip aš svyruoju ir blaškaus,
Nesuprantu to kvaitulio svaigaus,
Kuris man primena kas vakarą, kas rytą,
Kad aš karste stikliniam uždaryta-
Tik be Tavęs.

Eini tu galvą išdidžiai iškėlęs-
Iš mūsų meilės liko tik šešėliai.
Ir pagalvok, Tave aš myliu taip giliai,
Bet išsiskyrė mūsų purvini keliai.
Tik dėl Tavęs.