Sugrįžau aš iš tolimo kelio –
Kas pagirdys klajoklę mane?
Godžiai puolu prie lūpų upelio,
Kaip jos dvelkia pavėsio gaiva...
Tavo bučinį lūpos pajuto.
Atgaivino saldžioji gelmė.
Pasiklausei – mieloji, iš kur tu?
Atsakiau, kad iš tavo širdies.
Atgijau lyg ta paukštė sparnuota.
Atgyjau kaip nulyta žolė.
Tegu būna tvanku ar vėjuota –
Atgaivins tavo lūpų drėgmė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2009-11-23 09:31:24
labai malonus nuoširdumas
Anonimas
Sukurta: 2009-11-22 17:19:28
Nuoširdžiai ir romantiškai:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-11-22 16:17:25
Gaivus nuoširdukas. :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-22 12:48:23
Nulyta žolė..., paprasta, bet vaizdinga.