Sugrįžau aš iš tolimo kelio –
Kas pagirdys klajoklę mane?
Godžiai puolu prie lūpų upelio,
Kaip jos dvelkia pavėsio gaiva...

Tavo bučinį lūpos pajuto.
Atgaivino saldžioji gelmė.
Pasiklausei – mieloji, iš kur tu?
Atsakiau, kad iš tavo širdies.

Atgijau lyg ta paukštė sparnuota.
Atgyjau kaip nulyta žolė.
Tegu būna tvanku ar vėjuota –
Atgaivins tavo lūpų drėgmė.