Argi daug prašau?

Širdyje nešioju tavo mielą vardą,
Kas abu mus siejo - dar nepamiršau.
Noriu vėl sutikti aš tave nors kartą...
Argi daug, mielasis, aš lemties prašau?

Tarp bangų sudužo mudviejų laivelis,
O likimas skyrė priešingus krantus...
Gal dar neišsekęs tas sraunus upelis,
O ir senas tiltas, viliuosi, dar bus?

Nors piktai jau blaškos šalto vėjo gūsiai,
Drasko kieme liepų senstančias šakas,
Bet aš dar tikresnė savo viltim būsiu.
Kas uždrausti gali arba juoktis - kas?
Eiliuotoja

2009-11-21 16:07:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-11-22 11:18:01

Tradiciškai. Yra klišių.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-11-21 17:41:59

Labai daug vienskiemenių žodžių, "tarnaujančių" ne minčiai, o tik ritmui.
Gal bandykite kitą eilėdarą...

Anonimas

Sukurta: 2009-11-21 17:18:55

...nuoširdi Viltis.
( rimas kiek stringa)