Argi daug prašau?
Širdyje nešioju tavo mielą vardą,
Kas abu mus siejo - dar nepamiršau.
Noriu vėl sutikti aš tave nors kartą...
Argi daug, mielasis, aš lemties prašau?
Tarp bangų sudužo mudviejų laivelis,
O likimas skyrė priešingus krantus...
Gal dar neišsekęs tas sraunus upelis,
O ir senas tiltas, viliuosi, dar bus?
Nors piktai jau blaškos šalto vėjo gūsiai,
Drasko kieme liepų senstančias šakas,
Bet aš dar tikresnė savo viltim būsiu.
Kas uždrausti gali arba juoktis - kas?