Sidabrinė sutema jau nusileido
Ant laukų ir klonių, ant šilų,
Krenta vakaro rasa ant mano veido
Tarsi ašaros baltųjų dobilų.
Žvelgia iš dangaus mėnulio akys,
Ir žvaigždelės mirkčioja skliaute,
O jų atvaizdas tarytum žvakės
Atsispindi ežero veide.
Rytuose dangus iš lėto švinta,
Vasarą naktis tokia trumpa.
Naktį pasitinka ir palydi
Vienišos lakštingalos daina.
Jos giesmė lyg krištolo varpelis
Širdį nuramins, mintis paguos...
Nerimą nuneš sraunus upelis,
Žalios nendrės vėjyje linguos.
Liepa
2009-11-20 01:20:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-05-31 17:23:18
Čia labai savita. Čia - mano, parašytas prieš dvidešimt metų, dabar tik paredaguotas.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-20 10:50:52
Tikrai norėtųsi ko nors savitesnio:)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-20 09:55:36
lengvai plevenantis kūrinėlis :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-20 01:48:42
sušildei žvarbią lapkritinę
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-20 01:25:47
Gražus ir įtaigus vasaros nakties vaizdelis, tiktai trečiame posmelyje pamestas rimas. Sėkmės.