Mes vieniši – pasiklydę laike,
Ieškom to, ko turbūt neberasim,
Savo ašarą mes temdom veide
Ir svajojam apie neaprėpiamą dangų.
Pried:
Aš jaučiuos kaip mažas vaikas,
blaškomas vėjo,
mano mintys skriet su laiku nebesuspėja,
mano diena – besileidžianti saulė,
mano naktis – svaigi apgaulė.
Mes vieniši – savo sielos vergai,
Klaidžiojam vilties labirintais.
Pasakyk tu, žmogau, ar tiki,
Kad vienatvė tau likimo skirta?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-20 01:36:10
Man atrodo, kad dainai reikėtų geresnio surimavimo, kuris jaučiamas tiktai priedainyje.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2009-11-19 22:22:56
reikėtų dar trečio posmelio pilnai dainai. pesimistiskai skamba: „Ieškom to, ko turbūt neberasim“.
Yra stiliaus klaida. Mes temdom ašarą veide. Vieną ašarą mes temdom? Mes – daugiskaita, o ašara – vienaskaita.
Vartotojas (-a): ramas_xman
Sukurta: 2009-11-19 22:05:38
Šiaip daina jau turi muzika jeigu ką... konkurso sąlygose prašoma pažymėti, bet aš nepažymėjau... ai vis tiek mažai šansų turiu ką nors pasiekt su šia daina... na bet kaip sakant netikėsi – negersi šampano :)