Santrauka:
Sakoma, kad lapkritis mirusių prisiminimo mėnuo. Liko mintys nuo vėlinių, savaitgalį vėl buvome kapinėse...
Švelnus žvakių lašėjimas,
Vėlinių vakaro tyluma.
Į dangų skleidžiasi, kyla
liepsnelėm širdžių šiluma.
Šešėliai šokdami žaidžia
lyg aukso lapelių šviesa,
plazdėdama gailiai mirksi,
kaip aukuro švento liepsna
Bet vėjo gūsiui užklydus,
netikėtai užgęsta liepsna,
ir kapus vėl uždengia
tylos ir tamsos visuma...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-11-18 19:18:52
Ir taip kasmet... vėjo gūsis...
Paprasta, tikra, nuoširdu.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-18 15:52:40
...Vėlinių nuotaika ir vėl likusi tyluma...Jautriai pažvelgta.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-18 14:54:24
Skaitosi gana gerai, tik kažkaip disonansu nuskamba paskutinė eilutė...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-18 14:13:19
Malonus darbas, tik siūlyčiau kažką daryti su dviejose, netolimose, vietose pasikartojančia "liepsna". Gaila, jog šiemet per Vėlines neteko tenai užklysti...