Po Vėlinių
Švelnus žvakių lašėjimas,
Vėlinių vakaro tyluma.
Į dangų skleidžiasi, kyla
liepsnelėm širdžių šiluma.
Šešėliai šokdami žaidžia
lyg aukso lapelių šviesa,
plazdėdama gailiai mirksi,
kaip aukuro švento liepsna
Bet vėjo gūsiui užklydus,
netikėtai užgęsta liepsna,
ir kapus vėl uždengia
tylos ir tamsos visuma...