Po Vėlinių

Švelnus žvakių lašėjimas,
Vėlinių vakaro tyluma.
Į dangų  skleidžiasi, kyla
liepsnelėm širdžių šiluma.

Šešėliai šokdami žaidžia
lyg aukso lapelių šviesa,
plazdėdama gailiai mirksi,
kaip aukuro švento liepsna

Bet vėjo gūsiui užklydus,
netikėtai užgęsta liepsna,
ir kapus vėl uždengia
tylos ir tamsos visuma...
Algimantas