Bedalė, beaistrė, bemiegė naktis.
Rūkais apsigaubęs pasaulis.
Vilčių neturi, kad kažkur švyturys
išves iš šio melo, apgaulės.
Nulyta lietaus, išbučiuota audrų,
ilga kaip visa amžinybė,
tik kartais iš tolo praskrieja žaibu
mintis, atgaivinus gyvybę.
Kaip mėnesiai, metai – taip slenka naktis,
tamsoj nepaslėpusi skausmo.
Vis sklando aplinkui juoda neviltis –
šalta, abejinga, be jausmo.
Pilkoji migla, draugužė nakties
lyg siena, atskyrus pasaulius.
Naktis tai varžovė sparnuotos vilties-
o ten, už ribos, šviečia saulė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-18 11:30:55
Šalin tas neviltis:)
Priminsiu, kad lietuviškasis brūkšnys daromas taip: Alt+0150 (laikyti nuspaudus Alt ir paeiliui surinkti skaičius).
Anonimas
Sukurta: 2009-11-17 18:15:15
...puiki lyrika...svaigus tikėjimas išgrotas ilgesio styga.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-11-17 18:12:12
Jautriai... Juk sakoma, kad už didžiulio nevilties debesies slepiasi saulė...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-17 17:26:21
..o ten už ribos, ramus, jautrus...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-17 17:02:22
Paskirkim nevilčiai akimirką, minutę, o vilčiai - visą amžinybę.