Štai vėl ruduo ir lietūs lyja,
Ir šalta daros širdyje...
Jau baigės vasara, deja.
Ją į padanges nusivijo
Virtinė išskrendančių paukščių.
Nebaisūs jiems padangių aukščiai,
Jie vasarėlę pasivys
Ir vėl linksmi joje skraidys.
O mes neturime sparnų,
Todėl ilgai ilgai liūdėsim,
Šaltose pusnyse sėdėsim,
Ir lauksim vasaros kitos,
Kaip visada labai trumpos...
Liepa
2009-11-16 01:11:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-16 12:05:27
Belieka palinkėti tobulėti:)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-16 09:18:33
...žiema turi savo privalumų ir grožio. Kas gali atkartoti svaigų pūgos šėlsmą? Kalėdinį šurmulį, tą amžiną Žiemos stebuklą?
Liūdesingas vasarėlės laukimas, toks vaikiškas grauduliukas...
Kiek pataisius - vaikams tiktų labiau.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-16 08:33:45
Mokyklinio rašinėlio stiliumi. Kliūna ir rimas, ir ritmas, ir proziškumas, ir minties nenuoseklumas...
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-16 01:34:41
Pirmos keturios eilutės labai puikios, paskui kažkaip susivelia ir mintis nebeatitinka pavadinimo.