Štai vėl ruduo ir lietūs lyja,
Ir šalta daros širdyje...
Jau baigės vasara, deja.
Ją į padanges nusivijo
Virtinė išskrendančių paukščių.
Nebaisūs jiems padangių aukščiai,
Jie vasarėlę pasivys
Ir vėl linksmi joje skraidys.
O mes neturime sparnų,
Todėl ilgai ilgai liūdėsim,
Šaltose pusnyse sėdėsim,
Ir lauksim vasaros kitos,
Kaip visada labai trumpos...