karvytės

Santrauka:
...
(vienam poetui)


tavo karvytės
(iš dailiųjų knygelių)
markstosi
ilgomis šakių
blakstienomis

margi it pieva
jų akių vokai –

iš abiejų pusių
šviečia saulė
kartais –
sublizga
ežerėliai

tavo karvytės
mūkia
džigūnus ir blezdingas

atrajoja baltą
motinos
skepetą
ajerų duonaitę
kartais –
nuoskaudą sūrią

tavo karvytės
(iš dailiųjų knygelių)
klausia
rudens ir pavasario

žiemos ir vasaros
klausia

kiek
      žmogui
                  reikia

d  a  n  g  a  u  s




Irna Labokė

2006-02-13 11:21:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-02-16 23:31:55

daug daug reikia dangaus... - daugiau nei atsispindi tose akyse po ilgomis blakstienomis, po margais it pieva vokais, o akyse tose jo atsispindi daug... :-))

Vartotojas (-a): jūraužlango

Sukurta: 2006-02-13 20:20:28

va cia tai TAIP. jauciu pirmas Jusu eilerastis, kuris man tooooks savas ir siltas atrodo.. aisku, prisipazistu, tikrai ne visus esu skaicius.. :P
bet sitas - labai!
o apskritai, kiek zmogui reikia?

Vartotojas (-a): mačupikču

Sukurta: 2006-02-13 15:59:42

O išties, kiek žmogui reikia dangaus? O pačioms karvytėms?
Labai šviesus eilėraštukas.

:

Sukurta: 2006-02-13 11:31:15

aš vistiek nuo kuklumo nemirsiu,
bet tiek garbės!..
:DDDD