(vienam poetui)


tavo karvytės
(iš dailiųjų knygelių)
markstosi
ilgomis šakių
blakstienomis

margi it pieva
jų akių vokai –

iš abiejų pusių
šviečia saulė
kartais –
sublizga
ežerėliai

tavo karvytės
mūkia
džigūnus ir blezdingas

atrajoja baltą
motinos
skepetą
ajerų duonaitę
kartais –
nuoskaudą sūrią

tavo karvytės
(iš dailiųjų knygelių)
klausia
rudens ir pavasario

žiemos ir vasaros
klausia

kiek
      žmogui
                  reikia

d  a  n  g  a  u  s