Verk, raudok,
te tavo akys prisipildo jūrų –
galėsiu pasilenkus išgirsti bangas dainuojant.
Išeik ir neatsisveikink,
tik palik po savęs kvepalų tvaiką ore –
aš sekdama užuosiu tavo jausmus.
Pyk, skaudink,
te tavo sąžinė paskui tebūna rami –
nusijuoksiu, priimsiu kaip komplimentą.
Niekada nepamiršk,
tegul gražiausi pavasariai nevirs praeitim –
pievoje stebėsiu, kol sužydės medžiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-14 05:02:31
Pirmas trieilis tikrai stiprus, vėliau poetinė įtampa silpnėja, bet nuoširdumo tikrai nestinga. Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-14 01:51:45
Tiek to, tai tiek to... Labai nesibarsiu... Bet kitą kartą galvokit, ką rašot (sadistinis malonumas, besimaudant kitų skausme, sekimas paskui tvaiką, ...).