Atsibusk, jau laikas,
Apsidairyk aplink.
Šalia tavęs trapumo tvaikas,
Šalia tavęs numirusi širdis.

Į saujas netelpantys skrydžiai
Nuo auksu tviskančių kalvų.
Paskendę toliuos horizontai,
Pabalę gijos tarp plaukų.

Į sutemas įbridęs valsas
Natas pabėrė ant stogų.
Pavargęs, išsitrynęs veidas
Prabyla tolstančiu žvilgsniu.

Tik šnabždesiai barbena į palangę,
Tylus ištardymas aplink.
Pakibęs irklas vėjy žaidžia,
Ištrūksta surišta širdis.

Susipina botaguos rankos,
Aptalžo kūną akmenim,
Nuslydus žarija už kaklo
Išsiveržia bemiegėm paslaptim.

Ji degina ir alina vienatve,
Kankina rudenio gama.
Skaudžiausia tolima Itakė,
Beržų alėja vedina.