Santrauka:
Apie save... Vietoje prisistatymo.
Paspaudęs berankiui ranką,
Batus bekojo apsiavęs
Ėjau per žydinčią lanką,
Nors gruodis šalčiu alsavo.
Kurčiam ištaręs žodį
Linkėjau laimės bedalio.
Akių žvilgsniu parodžiau
Paklydusiam neregiui kelią.
Ant aukšto kalno nupuolęs
Kopiau į bedugnę svaigią
Šliaužiau gyvenime šuoliais,
Lėkiau, lyg lėčiausia sraigė.
Ašaros tryško iš džiaugsmo
Kristų kalant prie kryžiaus...
Aš sau sugalvojau bausmę –
Iš rytdienos sapno negrįšiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-02-04 00:11:24
Oman, kaip C.Žalbungiui. Užkabino
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-11-12 17:56:54
o mane tos abstrakcijos užkabino ir sukėlė įvairialypių jausmų
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-11-12 10:52:47
ir vėl galima dainuot...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-12 09:05:46
Ir ko gi siekiama tokiais oksimoronais? Visos meninės raiškos priemonės gražios, bet ne tuomet, kai tekstas jomis perkraunamas. Tokiu abstraktumu nuslopinami jausmai.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-12 03:04:27
Vaizdinga, gyva, puikūs nepalyginami lyginimai.