Rytdienos sapnas
Paspaudęs berankiui ranką,
Batus bekojo apsiavęs
Ėjau per žydinčią lanką,
Nors gruodis šalčiu alsavo.
Kurčiam ištaręs žodį
Linkėjau laimės bedalio.
Akių žvilgsniu parodžiau
Paklydusiam neregiui kelią.
Ant aukšto kalno nupuolęs
Kopiau į bedugnę svaigią
Šliaužiau gyvenime šuoliais,
Lėkiau, lyg lėčiausia sraigė.
Ašaros tryško iš džiaugsmo
Kristų kalant prie kryžiaus...
Aš sau sugalvojau bausmę –
Iš rytdienos sapno negrįšiu.