Tu sustok ir sustink
Tarsi stulpas šviesos,
Kurs apšviesti šią žemę atėjo.
Gal kažkas ir supyks,
Gal burnos iš tamsos –
Tie, kurie visad tau pavydėjo.
Tu į dangų pažvelk –
Kiek ramybės jame,
Gilumos ir beribės platybės!
Ir todėl nenustebk
Jei kas nors čia – šalia,
Nesupras tavo sielos stiprybės.
Tu keliauki toli,
Tu juk viską turi –
Dovanota tau žemė ir upės.
Savame kelyje
Su džiaugsmu širdyje
Padėkoki Kūrėjui suklupęs…
Liepa
2009-11-12 02:00:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-08-13 16:18:18
tadadam tadadam
tadadam tadadam
nuobodokai, tiesa?
tie, kurie visad tau pavydėjo - stringa ritmas.
vėl negalėčiau pavadint tikru eilėraščiu, bet kaip ir visi tavo darbai, kuriuos skaičiau - žada, kad poezija turi atsirasti. įdomu, kokias knygas skaitai, kokie poetai tave įkvepia. ar daug skaitai? jei daug, patariu dar penkis kartus daugiau, tik šitaip išmoksi perteikt savo mintis.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-11-12 18:47:18
labai puiku, daininga
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-11-12 10:49:33
kas šiandien per diena - daininga. Kiek skaitau tiek dainuoju. Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-12 07:46:16
...kilnumas ir pagarba aplinkai. Tikėjimas.
Vietoje antro asmens, jei kalbėtumėte pirmuoju "Aš", tada eilės prarastų pamokymo įspūdį:
Dovanota man žemė ir upės.
Savame kelyje
Su džiaugsmu širdyje
Padėkosiu Kūrėjui suklupus.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-12 03:08:37
,,Padėkoki Kūrėjui suklupęs...'' - nuostabu, be gal krikščioniška, elės tiesiog dainingos...