Tu sustok ir sustink
Tarsi stulpas šviesos,
Kurs apšviesti šią žemę atėjo.
Gal kažkas ir supyks,
Gal burnos iš tamsos –
Tie, kurie visad tau pavydėjo.

Tu į dangų pažvelk –
Kiek ramybės jame,
Gilumos ir beribės platybės!
Ir todėl nenustebk
Jei kas nors čia – šalia,
Nesupras tavo sielos stiprybės.

Tu keliauki toli,
Tu juk viską turi –
Dovanota tau žemė ir upės.
Savame kelyje
Su džiaugsmu širdyje
Padėkoki Kūrėjui suklupęs…