Krauju ištapysiu
Plikas buto sienas,
Mane stebės bežvaigždė naktis.
Leidimo neklausę
Pro pravirą langą
Košmarai tamsūs įskris.
Senu teptuku
Rožę bežiedę nupiešiu
Ir sodriai raudonai
Išdžiūvūsią žolę nuliesiu.
Tada įkvėpsiu rūko ir baimės,
Tik jie atgaivins dar mane.
Juodi, alsuojantys kapų žeme,
Noktiurnai miestą užklos.
Ant pilko asfalto
Virpančiom rankom
Nubrėžta pentagrama
Pragaro princus vis šauks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Balta varna
Sukurta: 2009-11-10 18:12:38
Aš nenorėjau nieko šokiruoti. Tiesiog išliejau mintis. Vieniem patinka, kitiem - ne. Taip turi būti.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-10 08:05:28
visas juodas mintis bandyta įvilkti į poeziją
Anonimas
Sukurta: 2009-11-09 22:14:30
Nea, jei būtų norėta šokiruoti, būtų originaliau. O dabar pažaidimas:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-09 22:02:46
Norima išsiskirti, galbūt šokiruoti. Bet. Bet. Bet.
Vartotojas (-a): Balta varna
Sukurta: 2009-11-09 21:56:04
Ką jūs vadinate poezija? Turbūt mūsų supratimas kiek skiriasi :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-09 21:38:18
kas čia per kraujai internete ir kaulai šiandien / poezijos nerasta/