Bus ilgų valandų,
         kai suprasim abu,
Kad pamiršom
          jaunystės svajas.
Ir jaukus židinys
          neatstos tų naktų,
Kai prie laužo
          skaičiavom žvaigždes.
Nežinojom tada,
          kad tyla taps kurčia.
Ir lakštingala suoks
          jau ne mums.
Bet tikėjom, kad laikas,
          išraižęs raukšles,
Neišdrįs liesti
          meilės jausmų.