Nežinojom
Bus ilgų valandų,
kai suprasim abu,
Kad pamiršom
jaunystės svajas.
Ir jaukus židinys
neatstos tų naktų,
Kai prie laužo
skaičiavom žvaigždes.
Nežinojom tada,
kad tyla taps kurčia.
Ir lakštingala suoks
jau ne mums.
Bet tikėjom, kad laikas,
išraižęs raukšles,
Neišdrįs liesti
meilės jausmų.