Santrauka:
Šventos Viktorijos kalnas - P. Sezanas.
Žvelgiant į ši nuostabų kūrinį poezijos varsomis.
Kaip Žemė didelę ašarą
Su lapkričio vėju nešame
Į Šventąjį Kalną per uolą,
Kur rudenio žvaigždės nupuolę
Melsvaisiais erškėčiais nušvinta --
Sidabro ašara krinta
Ant saulės baltųjų sparnų --
Su rudenio vėju einu,
Kaip Žemė didelę ašarą
Su lapkričio vėju nešame...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-11-08 09:50:07
Kaip Žemė didelę ašarą
Su lapkričio vėju nešame
****************************
Neprapulki kalnuose. Lyg vis rečiau pasirodai...
Stiprybės!
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-11-08 08:35:45
Rudenė našta lyg didelė ašara, ... kaip Žemė - gražus palyginimas, jautriai plačiai apglėbiantis, ir kopimas į Šventąjį Kalną... amžino tikėjimo, šviesos... Gražiai ir viltis nušvinta
Ant saulės baltųjų sparnų, nors momentui...
Metaforiškai pakylėjančiai, jaudinančiai.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 05:38:06
...gražios metaforos...antras paveikslo gimimas lyrikoje.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 21:35:49
rudenio > rudens
Melsvaisiais erškėčiais nušvinta > įdomu, vaizdinga, gražu.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-07 20:18:33
Kaip žemė didelę ašarą.... Taip stipru ir taip jaudina, Ačiū!