Santrauka:
Mudviejų gyvenimo spalvos
Kokių spalvų tu manyje ieškotum,
Jei savame gyvenime stokotum?
Nebeturiu spalvų ryškių, žaismingų...
Bet ir be jų – esu beveik laiminga.
Ir aš, ir tu – spalvingos asmenybės,
Bet ženklo dėti negaliu lygybės.
Aš žemės spalvomis dar vis turtinga...
Juk tau – ne prislopintų tonų stinga?
Jei į rankas paimčiau aš paletę,
Gal tarp spalvų galėtum įžiūrėti,
Bent vieną potėpį, kažkuo reikšmingą,
Nes mudviejų vaizduotė dar turtinga...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-11-08 09:13:28
Taip būna daroma pirma klaida -
kai iėškome ko trūksta kitame -
tada ir trūkumų lengvai surandame
ir priežastį, kaip juos pateisint savyje...
Kas trukdo mudviem pripažinti?
kad tu tai tu, o aš tai irgi aš...
Ir čia negalime dėt lygybės ženklo,
Kaip negalėtum būti manim, o aš savim - Tau...
Manau, spalvom papildyt gali...
Spalvingos asmenybės vienos kitą,
geriau kai potėpiai du driekiasi šalia,
vos liesdamiesi (ir persipindami) kūno ir sielos linija...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 21:30:26
O kai vaizduotė turtinga, tiinka ir prislopinti tonai:-)