Kokių spalvų tu manyje ieškotum,
Jei savame gyvenime stokotum?
Nebeturiu spalvų ryškių, žaismingų...
Bet ir be jų – esu beveik laiminga.

Ir aš, ir tu – spalvingos asmenybės,
Bet ženklo dėti negaliu lygybės.
Aš žemės spalvomis dar vis turtinga...
Juk tau – ne prislopintų tonų stinga?

Jei į rankas paimčiau aš paletę,
Gal tarp spalvų galėtum įžiūrėti,
Bent vieną potėpį, kažkuo reikšmingą,
Nes mudviejų vaizduotė dar turtinga...