Paskardenki lakštute, tyliam vakare,
Kai pūko skara gaubia lauką.
Kai virš eglių pakyla sidabro sparnai
Ką paslėpus širdelėj laikai?
Paskardenk , pabarbenk snapeliu
Ant pageltusio uosio lapelio.
Rytą bėgsiu basa rinkti lauko žolių
Išskaitysiu šį margą lapelį.
Žodžiai tylūs, šilti, atviri
Pasiliks dar skrajoti su vėju,
Tik sidabro lašeliai nuo eglės šakų
Vilgdys gimtąją Tėviškės žemę.
Pačiauškėk, pakuždėk čiulbuonėle miela,
Kaip surasti tą tiesų takelį ?
Į gimtinę, kur svyra jurgino šaka,
Kur jaunystė neranda takelio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2009-11-08 17:38:18
"Į gimtinę, kur svyra jurgino šaka" – kokie malonūs širdžiai žodžiai
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-11-08 14:35:59
Gerai, Gitariste, tai šitam muzika- tavo. Lauksim, kol išgirsim.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 15:37:58
Pagaliau ir mano stygomis pravirko, nors už lango lietūs, galvojate peiksiu, galvojate girsiu, nulenkiu galvą, o pirštais per stygas, širdyje - PUIKUMĖLIS.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-11-07 14:31:09
... ir pavasariniais garsais... :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-11-07 12:53:41
Padvelkia romansu. Šaunu.