Paskardenki lakštute, tyliam vakare,
Kai pūko skara gaubia lauką.
Kai virš eglių pakyla  sidabro sparnai
Ką paslėpus širdelėj laikai?

Paskardenk , pabarbenk snapeliu
Ant pageltusio uosio lapelio.
Rytą bėgsiu basa rinkti lauko žolių
Išskaitysiu šį margą  lapelį.

Žodžiai tylūs, šilti, atviri
Pasiliks dar skrajoti su vėju,
Tik sidabro lašeliai nuo eglės šakų
Vilgdys gimtąją Tėviškės  žemę.

Pačiauškėk, pakuždėk čiulbuonėle miela,
Kaip surasti tą tiesų takelį ?
Į gimtinę, kur svyra jurgino šaka,
Kur jaunystė neranda takelio.