Tuštuma (2)

sugrubusiais pirštais nubraukiau ašarą
tyliai skruostu sidabriniu upeliu
akyse sugrubusi tuštuma
laukiu nežinodama
žinojimas kančia
juokiesi

***
kalbi kalbi
kas iš tų žodžių
paklausyk
pravirko
snaigė
sakai negirdi
pajusk
ji verkia
rudenio ašaromis
lediniai pirštai
artyn
Sutemų Sesuo

2009-11-06 14:59:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-11-07 14:35:36

paklausyk
pravirko
snaigė
sakai negirdi
pajusk
ji verkia

Švelnus liūdesys...

Anonimas

Sukurta: 2009-11-06 20:02:54

žinojimas, kaip taškas, po kurio - šviesyn :)

Vartotojas (-a): Cinamonas

Sukurta: 2009-11-06 19:28:17

Šalta...

Anonimas

Sukurta: 2009-11-06 19:27:26

atšalimas
liux.

Anonimas

Sukurta: 2009-11-06 17:00:36

Bijau sušalti po tokių eilių. Autorė jaučia, išgyvena, patylėsiu čia.