Tuštuma (2)
sugrubusiais pirštais nubraukiau ašarą
tyliai skruostu sidabriniu upeliu
akyse sugrubusi tuštuma
laukiu nežinodama
žinojimas kančia
juokiesi
***
kalbi kalbi
kas iš tų žodžių
paklausyk
pravirko
snaigė
sakai negirdi
pajusk
ji verkia
rudenio ašaromis
lediniai pirštai
artyn