Juodas veidas dirvos
Raukšlelėm nusėtas.
Žemelės derlingos
Tvyro ore kvapas.
Kiemas saujoj šalčio
Spurda kutenamas
Spindulio degančio
Saulės mirksnio liepsnom.
Dygus šerkšnas byra
Nuo šakelių obels.
Šalta ledo ranka
Tuoj žiema pasibels.
Kvatosis obuolys,
Įsikibęs į šaką.
Sniego paukščių klausys –
Šokt eis ledo valsą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2009-11-03 21:39:11
Siūlyčiau galvoti apie formą ir išraišką - jei rimuojama, rimuoti visame kūrinyje, o ne tik atsitiktiniuose fragmentukuose. (pasibels-obels).
Stengiesi aprašyti gamtą savaip, ir tai gerai, tačiau siūlyčiau vengti vien aprašymų, antraip darbelis ir liks blankus, be savitumo. Norisi kažko, kas atspindėtų individualų braižą.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-03 10:05:15
Ypač patiko pirmas posmas - taip ir matau tą arimą, jaučiu kvapą.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-03 09:56:32
Taip, obuolys kvatosis, kad net per pusę perplyš, kai paukščiai iš jo sėkleles lesios :) Gražių vaizdinėlių pririnkta, puiku, sėkmės!
Anonimas
Sukurta: 2009-11-03 09:46:25
...gražiai vaizdingas. Kiemas saujoj šalčio / Spurda kutenamas - puiki išraiška. :)
( šerkšnas bYra )