Kai iš dangaus iš lėto krenta
Ne Dievo- ašarų lietus,
Aš sugrįžtu į savą krantą,
Kuriam manęs daugiau nebus...
Aš sugrįžtu palaistyt žolę
Ir tyliai melst žiauraus dangaus,
Kad neatimtų- kaip lig šiolei-
Man mielo, artimo, brangaus.
Užmigs dangus, kuris išklauso,
Bet niekada negirdi mūs.
Aš niekada tavęs neklausiu,
Kodėl
tu
išdavei,
brangus?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-11-01 23:33:15
visas tobulumas paprastam nuoširdume
Anonimas
Sukurta: 2009-11-01 20:41:10
Toks liūdnas romansas.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-01 20:16:33
liudnokas
Anonimas
Sukurta: 2009-11-01 18:23:01
Skaudžiai. Net nejauku būtų tokios dainos klausyti... Bet pripažinsiu, parašyta gerai, o ir skamba.